Menininkas beviltiškai mylėjo...
Jis kentėjo,
Nes nemylėjo Ji.
Tada menininkas nutarė atkeršyti.
Jis tapė ir tapė
Ją.
Vis baisesnę ir baisesnę...
Vieną naktį jo mylimoji
Nužengė nuo drobių ir atėjo...
Mylėti...
Košmaras!
Gerai, kad
Meninis.