Išlaižyk savo mintį
Lyg žaizdą,
Ir susupk į bedugnės
Mėnulį.
Laiko kalvi, palikęs
Tik žaizdrą,
Ratą tekinai —
Lyginai nuliui.
Suvyniojęs laiką
Ant piršto —
Žiedu degink iš naujo
Gegužį...
Vėl užauk nors per lentą —
Lieptu,
Kol dar vėjas netyli...
Ūžia - - -