Vėl išsišluoti reikės sielos kiemą,
Šiurkštumais kurį nubarstei,
Savo teisybę manei turįs vieną –
Kalta, jei maniau aš kitaip?

Žodžiai sudužo it bangos į uolą,
Pabiro skaudžiais trupiniais...
Dygs ne many – neprigludę, nupuolę –
Tik tarps padrikais sakiniais.

Pats kol ražienų laukus išbraidysi,
Kitur mane mintys nuves...
Vėjui įduosiu žodžius – nepavysi –
Tik rasi tuščias kišenes.