Neužmiršk niekad čiulbančių paukščių,
Balto beržo tyros žalumos
Ir dangaus nenusakomo aukščio  
Ar svaiginančios ryto tylos.          
Neužmiršk žemės kvapo pavasarį,
Kai išsprogsta pirmi pumpurai.
Dar nelauki ateinančios vasaros,
Nes širdy ir sunku, ir gerai.
Neužmiršk paslaptingos ramybės —
Taip anksti Tu šįryt nubudai.
Sieloj virpa nepaliestos stygos.
Ach, tie brėkštantys tyliai rytai!..