Raidės lengvai krenta ant balto popieriaus betono
Vis giliau ir giliau sužalodamos ugnį
Neužgesk neužpūsk pasilik kaip svajojom

Žodžiai tyliai kužda pačią slapčiausią paslaptį
Vis arčiau ir arčiau prie širdies vienumos
Netylėk pasakyk noriu išgirsti kaip bijai

Noriu bėgt pas tave savo žodžiais sakiniais raidėm
Vis toliau ir toliau nuo savęs pasilikdamas sapną
Įsileisk apkabint užmigdyk kaip gyvybę

Viskas baigias sukalbėjus savo trumpą monologą
Vis greičiau ir greičiau jauti trapų tikrumą
Nebijok užsimerk atsibusk kaip ir meilė

Jei tik mes žinotume kas sušnabždės slapčiausią žodį
Gal nebūtume tik žmonės ir aš nežinau kas mes būtume