Pavasaris, tik langas vis užvertas,
O tiek aistros liepsnojančiuos žieduos,
Nubėgtų taip per sodą iki vartų
Pašėlti vakare žaliuojančiuos beržuos.

Jaunučiai jie, plačiai šakom linguoja,
Gal taip gėlelę kviečia prie savęs?
Gegužė jau, ir kas gi nesvajoja
Greičiau pamiršt vienatvės minutes.

Tiktai nežino, lepi gėlė nežino,
Kad tai tik vėjas supasi beržuos,
Nuplėštų žiedus jis lig paskutinio
Ir negrąžintų niekad atgalios.

Kas pasakys, kuri dalia geresnė —
Saugiai žydėt, bet likti vienišai,
Ar siautuly pavasario nuskęsti,
Kai supas vėjy sprogstantys beržai?