Ką skenduolis jaučia,
Kai grimzta į dugną,
Kai nebedirba plaučiai
Ir bangos užlieja kūną?

Gal apie praeitį galvoja,
Apie tuos, kurie krante?
O vanduo virš galvos jau per colį,
Jis nebegali nieko pasiekti ranka.

Ir tik vienas lašas
Ant jo vėliau nukrinta.
Vanduo nuplauna skenduolio ašaras.
Dugne gilu ir šalta. O viršuje švinta.