Nors ne kas naktį žvaigždės suspindi,
Ir ne kasdieną būna lietaus,
Kiekvienas žingsnelis tipena į širdį,
Pas ką atėjau iš dangaus.

Rytinis kvapas ir vakaro vėsos —
Viskas dėl to, kad radau,
Kur gera gimti ir šventos tiesos
Kelią nuklos netyliau

Nei tu kvėpavai, kai aš miegojau,
Kai glostei, kai aš verkiau.
Tu rymavai šalia mano kojų,
Kai liga prirakina stipriau.

Gal aš ne čia, gal rytoj net nebūsiu,
Bet, Mama, žingsniuoju toliau
Ir tau savo ugnį aš saugau nuo gūsių
Žingsnio bekraščiai tylaus.

Kad ir kur tu dabar nuskynei žibutę,
Ji iš pirmykščio dangaus,
Iš kur mano sielą pagirdyti atvedei
Savo meilės lietaus.