Kai nedrąsiai mintys
Žodį apkabina,
Pralekia lyg paukščiai pro
Užvertą langą,
Raidėmis surišusi
Savo nustebimą,
Aitvaru paleidžiu
Išgalvotam dangui. —
Prijaukint tą žodį?
Nuraškyt? — Galvoju...
Ir dangus lig žemės
Liejasi po kojom.