Žemės žvaigždutės — baltos plukės
Ant žalio skliauto naktyje.
Atrodo kviečia: dar pabūki
Akimirkos paslaptyje.

Žmogų dangaus žvaigždynai šaukia,
Gal kada nors ten bus namai,
Dabar pavasario sulaukėm,
Ir tavo žvaigždės čia, žemai.

Mažytis žiedas trumpalaikis,
Lapai išaugs, ir jo nėra.
Tiktai be plukių balto žaismo
Nešviestų taip šiltai giria.

Nedaug juk laimei kartais reikia,
Dažnai — tik šypsenos mažos.
Gal bus praeivio, mažo vaiko
Ar net ir plukės ankstyvos.