Tad leiskite ir jam prabilt  
taip tyliai tūnančiam kampe
su gyrėm  po kaklu...
Turėtume gi jį išgirst,
jį išklausyt, pasvert
gal paskutinį,
gal svarbiausią žodį...

Gerai sakai, pirmiau
gyres reikėtų nukabint,
gražiai nupraust,
nagus jam išvalyt
ir sočiai pamaitint.

Matai, kaip valgo godžiai,
Net žiūrėt gražu!
Dar rūbus jo derėtų
iškvėpinti sakais,
iš naujo derliaus,
iš laukų gėlėtų
ir pasakyt –
senoli mielas, tu gražus
vėl matomas tapai...
Gyvent puiku,
Gyvenk ilgai!