Medžių šakos lyg rankos
Apsunkę nuo metų naštos.
Jos varva rasom, pasipuošia liepsnom,
Bet vienatvė sunki juos parklupdė naktyj.

Ir parimo jie ten, kur tyla,
Nusvarinę šakas naktyje.
Tik atbėgusi šalčio dukra
Apibarstė medžius sidabrine migla.