Kai spalvų ir veidų
Neužtenka,
Ir pasaulio šito per
Maža,
Tu paduodi man vėl savo
Ranką
Ir vedi kito laiko
Miražais.
Suvirpėjus žvaigždelė
Vėl krinta
Ajeruose — laumei
Į plaukus.
Ir šukuoja vėl kasą
Išpintą
Kuždesiais mėnesiena,
Atplaukus.
Pasilikt tam laike, bet...
Lyg rūką
Rytas, sparną ištiesęs,
Išsklaido.
Iškerpa sapną iš mielo
Atviruko —
Paleidžia vėją  
Nesapnuotu
Veidu - - -