Ilgesys vis namolio pareina
Tarsi svečias iš rūko šalies,
Tavo pirštai vėl debesis liečia
Lyg žaizdas ant manosios širdies.

Tyloje į save pasinersiu,
Jau gegužis už lango braidys,
Gal duris uždarytas praversi.
Tulpės žiedas daržely pražys.

Susijaukia pavargėlės mintys,
Tavo žvigsnį nebylų jaučiu,
Gal nuo palaido vėjo man gintis,
Gal nuo sielos savosios kančių...