Mano saulė, mano mėnulis,
Mano pasaulis ir mėlynos tulpės,
Viskas tik Tau, manoji gulbe,
Nes man Tavęs reikia kaip Saulės Mėnuliui.

Aš būsiu Tau tarnas, būsiu narsus,
Ir ginsiu Tave, kol pasaulis sugrius,
Kad girdėčiau Tavo juoką, matyčiau Tavus,
Plazdančius vėjyje ilgus plaukus.

Juk Tu žinai, kad aš šalia,
Tiktai pažvelki pro langą nakčia,
Aš ten, aukštai danguje,
Nuo visų pavojų saugau Tave.