Vienkemy
Linkiu saną šulnią svirtį
Ir meruoju gylį.
Sidabru unduo pavirtą,
Kai niakočian* pyliau.
Tirta visas beržą gyslas:
— Sulai duok uzbonų!
Žeme atjaunėt sumyslę —
Padabot malonu.
Busilai gūžtoj aprimį,
Dirvaj plūgas žlega,
Špokas tikrina arimų
Čirpia:
— Nuo! Pre vagai!
Vaikas un atšlaimą basas
Užuolu užauga.
Toks ažmaišą savą dvasiaj
Tikrų duonas raugų.
_____
*į geldą