Po ąžuolu (mamos monologas)
Kai aš gimiau,
Tave prie vartų
Tėvas pasodino,
Skaidrus šaltinis
Troškulį abiem malšino.
Kol pasiremdamas į dangų,
Gyvastį į žemę leidai,
Mane svetur
Ieškoti laimės
Jie išleido.
Nuvinguriavo metai,
Aš ir vėl gimtinėj,
Širdis iš skausmo
Vartosi krūtinėj.
Prigulusi tvora,
Išverktas lietaus stogas
Ir obelys
Išsukinėtais sąnariais
Gėdingai nuogos.
Tu toks galingas,
Tvirtos tavo rankos,
Šalia tavęs
Sunykusi aš ir pavargus.
Kai rudenį,
Kad pailsėtum,
Tu metei lapus,
Vargai vis slėgė
Man menkus pečius.
Kartu atėjom
Mes į šį pasaulį.
Tu vienas sugebėjai,
Pasiglemžti saulę.
Užaugusi
Tavo šakų pavėsy,
Aš greitai mirsiu.
Tu ilgus metus
Stovėsi.