Kyla rūkas virš eglių šakų,
Neseniai taip nostalgiškai lijo.
Krinta ašaros – rasos rūkų
Virš kvapnių vienadienių lelijų...
Apsigaubsiu smaragdo skara
Ir pasveikinsiu auštantį rytą.
Dar viena ilgesinga diena
Ir laukimas tas pats, o gal kitas...
Tokios pačios svajonės užlies:      
Skausmas, nerimas, džiaugsmas, šaukimas.
Pasakyk, neramioji širdie,
Kur nuves nepažintas likimas?