Triskart šviesinti skaidrūs stiklai,
Ir viltim įsiplieks židinys.
Vers akstis – išsiskleist privalai!
O ties pelenu saulės ugnis.

Ak, pavasario prizmė paika...
Šiaip lukštenęs, neklydo žynys.
O valia spinduly sutelkta.
Lydo peleną saulės ugnis.

Saulė įspaus sidabre
Tiek akimirkų, kai gyvenai
Lygumoj, kur žaliam vakare
Švyti debesys  –  saulės kalnai.