Einu savo vasaron
Kojom basom.
Vilgo rasos
Ir oda suskyla,
Žinau, kad skaudės,
Na ir kas.
Iškęsiu tai tyliai.
Pažiūrėk, kaip man
Moja gandrai
Ir rugiagėlės
Mėlynai mirksi,
Kai eit pavargstu,
Į seną liepą
Įbedu žvigsnį.
Bitelės tik dūzgia,
Badosi kiečiai.
Aš medunešio laukiu.
Iki skausmo
Akis užmerkus.
Žibuoklės seniai
Jau išbluko,
Bet dar prisimenu
Jų kvapą.
Jis manyje
Įsigėrė.
Žinau —
Tyla gydo
Sielą,
O vėjas
Kūną gaivina,
Šaltinis pagirdo.
Viskas susipina —
Aušros, žaros,
Vidudieniai.
Kalnai ir
Lygumos,
Gojai.
Nešuosi aš
Savo prisiminimų
Dėžutę
Su senom nuotraukom,
Nebeeinančiu
Mamos laikrodžiu
Ir Rožiniu...