Išblaškītas mona vėsas dėinas
Tarsi vėštas po sosieda darža.
Pagalvuojau – rēk anas prirėštė,
Kāp ganīkluo karvės ka sovarža.

Ė vės tėik negavuos nieka gera –
Anuos neras iš vėlnuonė kailė –
Tarsi cirkė, ka oždavė gara,
Cenuo švaistuos so kardās ė peilēs.

No, galvuojo, lai anuos pasiuntas,
Tuos senatvės dėinas nežabuotas,
Lai panarda kāp prūdalie ontis
Po ledū ė šaltiu atsėbodos.

Ne kažkas belėka tū linksmībiu,
Kapanuojous ketoriuom ėš luovas,
Kartās ruoduos ka asla ėšklėbus,
Ėš truobuos i kėima nosėpluovė.