Saldžią nuodėmę primena auštantis rytas,
Ji išėjo, šalta išdavikė naktis,
Žvakės vaškas geltonas seniai išvarvėjo,
Ir nubluko už lango sena pilnatis.

Godžiai lūpos iš šulinio vandenį gėrė,
Liepoj bitės dūzgeno, rasa.
Tavo skonis burnoj lyg prisirpusi vyšnia,
Bėgau sodan vienplaukė, graži ir basa.

Buvo laikas, o gal tik norėjau, kad būtų
Viskas taip susipynę manoj atminty,
Senas laikrodis stovi, netiksi, vis tyli,
Nėriniai jau seniai, oi seniai nunerti.