Aš tau šiąnakt nuskinsiu prinokusius debesis,
Žvaigždžių rasa šaltai apkibusius.
Jų sunkiai minkštos, garbanotos kekės
Į delnus birs ir užmigdys žaltyvksčių žiburius.
Kaip gera bus kartu prisėst ant slenksčio kelių,
Pailsint kojas, supinant į rūką mūsų skalsią tylą.
Ir įsisiautus į jaukumą tavo glėbio laukt,
Kada aguonžiedžiais aušra dangum pažyra...