Nebenoriu kovoti su neapykanta, baime,
Rėkiau garsiai balsu — pavargau.
Net minutės, telkšnodamos paskutinėj palaimoj,
Nematys tokio veido daugiau.

Nebenoriu kovoti su pavydu ir gėda,
Apkabinus pavasarį pasakiau — pavargau.
Degdama židiny knygos skiautė dėmėta
Nepajus tokio jausmo daugiau.

Paimki už rankos ir pakelk pelenais,
Jei prireiks, į giliausią bedugnę gramzdink.
Tik padėk man suprasti, kad dar vis gyvenu,
Tavo pėdom einu aš saulėlydžio link.