Pravirkdžiau beržą
kurį aš kažkada pasodinau
geriu jo kraują
nes manasis atmieštas skausmu
po lašą suvirpinta gervės klyksmo
geriu lyg dykumos gėlė
lyg ištroškęs beduinas
lyg vienuolis pakėlęs į dangų akis
geriu jo gyvastį
kad išsaugočiau savąją