Istorijos taip paprastai nesibaigia
Nuogą ją ištraukė iš vandens
Giminės ir draugai artimi.
Niekas nežinojo, kas nutiko ten,
Manė, kad nuskendo pati.
Kai ji išėjo naktį tamsią — žaibavo,
Ir žvaigždės žiūrėjo žemėn iš dangaus.
Su savim ji turėjo tik skausmą savo,
Buvo be savo numylėtojo brangaus.
Nieks nežinojo, ką ji sutiko,
Išėjus nakčia iš namų.
Ir nesuprato, kas atsitiko
Vienai su skausmu, be savų.