Bežiūrint į pilką dangų,
Bežvelgiant į žvaigždes,
Atgyja ant tavo rankų
Maži lašeliai vandens.

Jie tyliai šoka ant stalo,
Rodo tau į žvaigždes.
Jie visą planetą mato,
Kai krinta į žemę lašais.

Nepyk ant lašelių, palauki,
Nėra jie tokie ir blogi.
Kai reikia gyvybės, jie skuba
Į žemę pilku lietumi.