Toks vakaras beprasmiškai gražus --
Į gluosnių vėją įsikirtęs,
Šėšėlis niekieno melsvus dažus
Prisiminimų pėdose lyg girtas

Palieka, vis keisčiau sūpuodamas krantus --
Vandens lelijos dangumi nueina --
Aš plėšau ilgesį, jis dieviškai kantrus
Žiedų rausvų skeveldromis kapoja dainą --

Toks vakaras beprasmiškai gražus...