Eil. pakuždėti sau (XCII)
O Viešpatie,
Nebūk negeras,
Mačiau, kaip šimtą metų pragyvenę,
Gyvena dar toliau.
Ir nežinau,
Kodėl va šitaip reikia stengtis.
Žiauru matyt supuvėlį dar gyvą.
O Viešpatie, nebūk negeras...
Tau šį eilėraštį
It vyturį pavasaryje įmetu į dangų —
Nepramiegok, o Viešpatie, manęs lig šimto metų.