pečiai įskaudę noriu prašyti nulipti berniuką
keistas istorijas kalba manau iš akmens išsiritęs
iš burnos veržias garai raitos ore kol gimsta avis
suryja likimą ir lėktuvus gabenusius viltį
kiekvienas rytas tau kvepėtų kaip vynas
jei spėtum pagriebti trupinius nuo palangės
bet visuomet pabundu per vėlai
kaip galiu spėti per vieną gyvenimą tapt žmogumi
jei kasdien išganymą palieki vis kitoje vietoje
skirtingu laiku
žinau ką pasakytų juodbruvas vyras bažnyčioje
tu čia ne viena ir nebandyk žudytis be manęs
vienintelė tavo taisyklė kone aksioma
kaip netikėta Einšteinas ir juodbruvas nelabasis
sakė teisybę