Įbridot, broleliai, įbridot,
Teks mirkti ilgai vandeny.
Neišgirdot, manęs neišgirdot,
Kad ištvinusi upė gili.

Ranką paduočiau, bet neisit,
Tokia jau beržų prigimtis —
Stovėti ir nieko nekeisti,
Įleidus į žemę šaknis.

Galbūt tik gegutė atskridus,
Vėl laisvę abiem iškukuos,
Pavasario upei nurimus,
Atgijusioj pievoj žaliuot.

Gerai, kad ne vienas, kad dviese.
Su broliu, bėda — ne bėda.
Dalintis nelaime ir giesme
Geriau šeimoje visada.

Įbridot, broleliai, įbridot,
Teks mirkti ilgai vandeny.
Neišgirdot, manęs neišgirdot,
Kad ištvinusi upė gili.