3

tirštėja miglos
pojūčiai visai sumenko
jau paskutinis spindulys
akių gelmėje skęsta
dar virpteli
užgęsta
tamsa
ir Esantis
kurio galiose
tysau
praradęs  vardą
sprendimo laukiu
lemtingoj riboje
galbūt ištiesins Nežinia
ratą kuriame nėra
pradžios ir  pabaigos
į atkarpą ribotą ir baigtinę
viliuosi
gal  Žodis dar sykį
kūnu taps
sušvitęs  Būties šviesa
ir sugrąžins
užbaigt nuskirtą kelią
dygliais erškėčio klotą
o po jais
miela drungna siera žemelė

kurtumu, tyla ir abejingai
atsiliepi
į gomury užstrigusį šauksmą
buvau forma įstabi
turėjau galimybę dovanotą
iš už ribos
pašauktas būti akimirksnio svaiguly
prieš amžinybę