Mano gyvenimas kaip stiklo šukių krūva,
aštriausi kampai, juodi ir balti stiklai.
Tai lyg žaidimas, tai lyg dėlionė...
Niekad nežina, kaip giliai stiklas įstrigs,
tau į širdį ar koją...
Aš nuolat renku stiklo šukes,
Ir lipdau, dėlioju iš jų tam tikras detales,
Ir to, ką gaunu prieš savo akis,
Niekas to iš manęs daugiau neatims!