Sparnuotasis žirge, pažinęs žvaigždynų kelius,
Pakelki mane, kai suklupti vėl Žemėje klius.

Apglėbsiu tau kaklą, vai neški mane tuo taku,
Kuriuo taip svajojau bėgioti tik gimus vaiku.

Sparnuotasis žirge, tavęs tyliai tyliai prašau,
Priminki man skrydį širdies, kurį primiršau.