Dantyse gurgžda nuodėmių smėlis,
Bet dėl to kam sielotis. Neverta!
Įsisupęs į ūkanų mėlį,
Laukiu bundančio rytmečio keršto.

Tarp šviesos ir tamsos nėra ryšio
Ir šešėlis ištįsęs nusisuka.
Net šviesesnė mintis, radus plyšį,
Pro pirštus raidžių briaunomis išteka.

Man vaidenas, o gal tik sapnuojas,
Kad žuvėdros šį vakarą girtos.
Paausiuos jau šarma prišerkšnojus,
Ją dangstau po iškreivintais pirštais.

Ligi soties pernakt išsibraidęs,
Nuo šėliojimo akys sutino.
Kaip bjauru, kai nukritusi raidė
Nuo reklamos žodžius sugadina.

Ūkanotom akim švinta rytas,
Į saulėtekį beldžiuos sušilti.
Pirmas ryto atodūsis ritas,
Taip norėčiau į jį atsispirti.

Už skriaudas prašau manęs neteisti,
O išrauti usnis mano pirštais.
Už skolas savo randus įkeisiu
Ir išeisiu į ūkaną tirštą.