Koks baltas Atvelykio sniegas mama
nuklojo jis tau naują kelią
dangus balandžio toks gilus
varvekliais paramstytas
tik paširdžius nutrūkusi styga
taip skaudžiai gelia...
Tu mūsų šaknys
kuriomis sruvena tavo meilė
nors tu jau nueini
pavasario gimties sutikti
o mes dar liekam mama
eiti savo kelio
ir jo pabaigoje belaukiančios tavęs sutikti...