Kažkur tarp žemės ir dangaus
pavirtusi lietum krentu
ir krisiu, kol žolė pagaus,
paskęsiu upėj prie krantų.

Ir nepabūgus sutemų
nuskinsiu skaisčią žvaigždę tau,
nereikia žodžių — tuščia jų...
Šiąnakt šnabždės lašai lietaus.