Tolis išskaido svajones,
Kad niekas ieškojęs nerastų,
Kad pabustų rytui atėjus
Šalia krauju nušviestų vandenų.

Svajonės krenta ant žemės,
O tyla sugeria garsą,
O beeidamas vaikas užkliūna,
Pavadinęs kliuvinį akmeniu.

Žemė kantriai tyli,
Nes naktim ją kalbina mėnuo,
Nes dauguma kalba nebyliai,
Skausmą išdavę.