Nesmerkite moters už tai,
kad ji viena,
kad naktys ilgos,
kad ir vėl diena,
Kad išdidi gatve praeina,
kad ima ir užtraukia dainą,
kad komplimentų gauna ji pelnytų,
bijodama, neduokdie...
jei kas nors matytų.
Už Dievo grožį dovanotą,
už veltui meilę atiduotą,
už puikiai derantį drabužį.
Kad ne su vyru, o meilužiu
ji atsisveikint skuba ankstų rytą,
o, rodos, šitiek žodžių išsakytų.
Ji nekalta, kad dar gyva.
Nesmerkite moters už tai, kad ji viena.