Smigios naktivalkos akys –
virš takių minčių.
Vakaris sušiaušė
kanalo paviršių.
Pražilo kaukazo slyvaitė
ir tavo, mama, sruogos
ant smilkinių.

Keliom sekundėm stabtelk, laike!
Aš, mama, tave žodžiais apkabinu.
Už tavo mielą ir beribį rūpestį
Dėkoju ir sakau: labai tave myliu.

Tu į mus tiek daug sudėjai...
Mes kaip galaktikos
Žvaigždutės iš aukštai
Tik žybčiojam, savais
Likimais atkartojam
Tą mielą muziką, vadinamą
Gyvenimo džiaugsmais.