Pražydus dangui
Varnėnas meldžias saulei,
Ieškodamas obels žiedų.
Bet kas gi čia?
Ant balto sniego
Sniegenos raudoniu žydi,
Besigėrėdamos langais,
Šerkšnu dažytais.
Bet nebijokit,
Aš žinau,
Rytoj jau kris lietus
Lašais kaip pupos.
Pavasaris braidys
Po išskydusias pusnis,
Palikdamas baltume
Tamsias pėdas,
Mažais lašeliais
Girdys upelius.
Ledas ir sniegas ištirps,
Bet liks malda varnėno
Kregždutėmis penklinėj laidų
Pašėlusiam žiedų kritime.