- - -
mūsų vakaras tylus
kitados žydėjo
vyšniomis
esam tik kalbėjimas
pro laiko stiklą

- - -
nemyliu tavęs
kaip vakarykštės ašaros
neprisimenu
Paryžiaus
ramunių pievoje

- - -
tylinčiais laiškais
beldžiamės
į sielą
sniegas netirpsta
po balandžio sparnais


- - -
buvai troškulys
likai nežinia
senovinėje nuotraukoje
vienintelės
pralaimėtos rungtynės

- - -
nesakau netiesos
kol bėgu
išgirdusi tavo tvinksnius
horizontas
išnyksta

- - -
nuskaidrėja
tos pačios akys
neįtardamos ateities
sekundę paglostai
mergaitiškus plaukus

- - -
susiliečia
prakalbinti delnai
geltonom saulėm
į ugnį
grįžtame