Eil. pakuždėti sau (LXXXVI)
Atrodo, neprisimeni manęs,
O aš, kaip ir anksčiau — nepasikeitęs.
Gal kiek šviesos šįkart daugiau,
Užtat... žiūrėk, išnykę jos kitur:
Pusiausvyroje mano žemė laikos...
Nors begalybė savo šviesą sėja,
Tačiau be saulės
Net žvaigždėtoje nakty blausu.