Žydruma, giluma ir platybė dangaus
Pro kraštelį akies tavo žvilgsnį pagaus.

Viskas rims ir skaidrės, nebeliks net minčių,
Meilė sielą užlies po daugybės kančių.

Kils, tekės ir almės lyg upeliai jauni
Patyrimas, kad štai — jau tikrai gyveni.

Tik esi ir jauti, kaip pulsuoja aplink
Gyvastis, ir viduj — tiktai imk ir dalink.

Kam saujelę vilties, kam žiupsnelį gardaus
Kantriai augusio, brendusio sielos medaus.

Kad švytėtų tavi spinduliai iš giliai,
Juos dalinti kitiems tu tiesiog privalai.