Nemanyk, kad esi nelaiminga,
Laimei niekad nebūna vėlu.
Ak, visiems amžinai kažko stinga...
Jau atskyrei grūdus nuo pelų.

Nesiskųsk, kad esi neturtinga,
Akys sielos gražios nepaslėps.
Nors lemtis gan dažnai neteisinga,
Užtat sąžinės niekas neslėgs.

Tiktai meilė mums kelią parodo
Ir gyvenimas tampa gražus!..
O žydėjimas senojo sodo
Iki skausmo į mus panašus...