Po Avino ženklu
Pamirštam jau, kaip meilę tirpstančią prišaukt,
Tai ir strėlikės mums retai širdin pataiko.
Kai metai ne pripildyt stengiasi, o braukt —
Kodėl tam nesipriešinam ir susitaikom?
Ir alma dienos tartum vandenų versmė,
O natos kasdienybėj neskamba, tik virpa...
Kurio didesnė (kas pasvers dabar?) kaltė —
Dviem avinams kai švelnų kailį laikas kirpo.