Jūrai
Prieš mane vien tik bangos ir bangos...
Supas, bėga melsva platuma.
Baltu liūdesiu, ilgesiu rangos
Iš širdies išspurdėjus daina.
Ir kažkur tai sutinka ją krantas.
Ten toli, virš pilkų debesų,
Rankos mano sugauti vis bando
Melsvą paukštę... Nurimt negaliu...
Tie plonyčiai, bespalviai šešėliai,
Baltos dienos ir naktys kartu.
Šaukia eit. Susitiksime vėlei...
Kaip gerai – aš esu, gyvenu!
Viskas keičiasi: mintys, pasauliai,
Skuba laikas vienoda tėkme.
Supas laikrody sapno apgaulė...
Aš gėriuosi tava platuma.