Švelnumas
Žara, ištiesus moteriškus plaukus,
Ugnine upe liejasi.
Vaivorykštė, patiesta ant rasotos žolės,
Nusiprausi miglose, ir eini per ją
Savęs nejausdamas…
Tėvo dalgis, šienaujantis tavo vargo
Ir nuodėmių pernykštę žolę…
Vėjo gūsis, nupučiantis nuo ežero paviršiaus
Geltonus lapus ir vis krintančias žvaigždes…
Netikėtai į duris pasibeldusi viešnia,
Kurios visą gyvenimą laukei…
Krištolinės, švelnios maldos ašaros
Skamba virpėdamos ant blakstienų…
Žvilgsnis, užliejantis šviečiančia
Šilta lietaus banga…
Burtai, sukeliantys pabučiavimą.
Priimk mano degantį kraują,
Nuramink mane, nuramink!..