Kodėl tu bėgi nuo manęs ir nepalauki?
Kodėl tu pakeli akis ir jas nuleidi, ar man maldauti?
Ir saulę budini nakty, nors ji dar miega,
Vėl pėdos dingsta užpustytos sniego.

Kodėl tu įžiebi vilties, bet šildyt delnuose nemoki?
Juk virpa lūpos, kai aš šalia, tik nemeluoki.
Širdis mana, o gal tava ant prarajos svyruoja,
O tavo akys, tos gilios rudos akys, švelnius žodžius kartoja.
Kodėl?! Mūsų meilei nelemta egzistuoti?