Baltas krantas... o vėjas ir vėjas
Vis išraižo žvaigždynus languos --
Tiek nedaug, kad sugrįžtum...Išėjęs
Tu tikrai nebuvai niekados --

Ir žvaigždynai dar jūržoles saugo --
Jas bučiuoju sapne amžinai --
Neturiu čia nei priešo, nei draugo --
Virš kviečių tik prinokę varnai --

O smiltynuose pustoma lyra,
Išdainuotum tu jūrą - bet ta,
Pro viršukalnių ašmenis nyra,
Lyg svajonės ugnis sužeista

Tiek nedaug...